News: Mire se erdhet ne Albania-Fun
Welcome, Guest. Please login or register.

  Show Posts
Pages: [1] 2 3 ... 64
1  Filma / Humor Shqiptare / Re: Na zune ethet on: March 11, 2014, 05:13:03 AM
2  Filma / Humor Shqiptare / Re: Na zune ethet on: March 11, 2014, 05:12:25 AM
3  Filma / Humor Shqiptare / Re: Na zune ethet on: March 11, 2014, 05:12:06 AM
4  Shkenca dhe jeta / Njeriu dhe shendeti / Si t’i pastrojmė shpejt hundėt e mbyllura? on: December 11, 2013, 10:14:02 AM
Me grip dhe ftohje shpesh vjen edhe mbyllja e hundės. Tė gjithė e urrejmė, sepse pėr atė nuk mund tė flemė rehat. Ja mėnyrat mė tė shpejta si t’i hapni hundėt.
Nėse i keni hundėt e mbyllura e dini qė gjendja ėshtė mė e keqe natėn dhe frymėmarrja mė e rėnduar mund tė zgjasė deri sa gripi tė largohet. Ekzistojnė disa mėnyra tė sigurta dhe natyrale qė mė shpejt t’i hapni hundėt dhe tė merrni frymė mė lirshėm.

Vaji i origanos dhe pepermintit



Kur janė nė pyetje hundėt e mbyllura dy mėnyra janė mė efikase – vaji i origanos dhe mentės (pepermintit). Vaji i origanos ka pėrbėrės antivirusi, ėshtė antiseptik dhe antibakterial. Ėshtė i shkėlqyeshėm pėr probleme respirative nė pėrgjithėsi, por ėshtė shumė i fort dhe duhet tė keni kujdes.
Qė tė hapni hundėt e mbyllura vetėm njė pikė e vajit nė origanos ju duhet nė hundė dhe me gisht tė pastėr hidhni pak edhe nė gjuhė. Mos e pėrpini vajin menjėherė por merrni frymė thellė dhe nxirreni frymėn nga hundėt. Menjėherė do tė ndjeni lehtėsim. Mund tė pėrpini vajin me pėshtymė pas disa herė frymėmarrjeje. Kini parasysh qė nuk do tė jetė e lehtė – do ju mbushet goja me pėshtymė e sytė me lot, por pėrmbajuni, sepse vaji i organos nuk ėshtė i dėmshėm nė kėto doza.

Ngjashėm ndikon edhe vaji i pepermintit, i cili ėshtė shumė i shėndetshėm me antioksidant dhe luftėtar i mirė i alergjive. Vetėm njė pikė vaji i pepermintit me ndihmė tė gishtit futeni nė hundė. Merrni frymė thellė. Hunda do tė jetė e hapur dhe do tė jenė tė qetė tė paktėn pjesėn tjetėr tė ditės.



Kjo pije e shėndetshme ėshtė e shkėlqyeshme pėr shumėēka, por siē lufton kundėr shumė baktereve mund tė pėrdoret edhe pėr pastrim tė hundės. Mė sė miri do tė ishte qė, nėse mundeni, tė pini njė lugė tė uthullės sė mollės (pėr organizėm shumė i dėshiruar).
Nėse e keni shumė tė fortė, lehtėsojeni ne njė filxhan me ujė dhe pini ngadalė. Mundeni edhe tė pariteni me uthull tė mollės. Nė gjysmė litre ujė tė vluar shtoni tre lugė uthull tė mollės dhe kur avullli tė bėhet i padurueshėm mbulohuni me peshqir.

Lėng me kripė

Kripa dezinfekton, heq pa pastėrtinė, lehtėson frymėmarrjen dhe lehtėson mbylljen e hundės. Pėrzieni njė lugė krip deti nė gjysmė litėr ujė tė vluar. Hundėn pastrojeni me ndihmė tė ēajnikut (apo pikatores) dhe lėngun e hidheni nė njėrėn vrimė dhe e largojeni nga ana tjetėr. Pėrsėriteni edhe nė anėn tjetėr tė flegrės.



Rrikė

Kjo perime e fuqishme ėshtė ēudi bėrės nė rrugėt e frymėmarrjes . Ėshtė i shkėlqyeshėm ta hani si sallatė nėse keni problem me hundė tė mbyllura. Mund tė provoni edhe njė instant ilaē. Bėni me rende pak rrikė dhe pėrzieni me mjaltė dhe uthull molle. Masėn vendoseni nė gjuhė dhe merrni frymė njė kohė thellė. Provoni tė merrni frymė me hundė sa mė gjatė para se ta pėrpini masėn.

5  Kendi i Zbavitjes / Anekdota - Barcoleta / Ēorapet e pasanikut on: December 03, 2013, 04:50:00 PM
Nje burre pasanik kur e kuptoi se po I afrohej vdekja therriti prane djalin e tij dhe I la amanetin me te rendesishem.I tha :" Kur te vdes me fut ne varr me ēorape".I biri megjithese nuk e kuptoi deshiren e te atit pranoi.Perpara se te largohej I ati I dha edhe nje leter ne dore dhe e porositi qe pas vdekjes se tij ne momentin e pare qe te mbetej ngushte te hapte letren.Kaluan kohe dhe me ne fund burri dha shpirt .Ne kete moment djali fillon te mendoje s'ii t'ia beje per ta varrosur te atin me ēorape.Shkon tek nje hoxhe dhe e pyet a eshte e lejuar nje gje e tille , por hoxha I kthen pergjigje negative.Shkon pyet nje tjeter hoxh por edhe ky I pergjigjet"Gje qe sbehet, kjo nuk eshte e lejuar nga feja jone".Djali tani ishte ne nje gjendje qe nuk po dinte si te vepronte, ne kete moment I'u kujtua porosia e dyte e te atit qe pas vdekjes se tij ne momentin e pare qe te mbetej ngushte te hapte letren dhe keshtu beri .Ne leter shkruheshin keto rreshta: "Bir! Siē po e shikon edhe vete, une megjithese jam kaq shume I pasur nuk po mar dot mevete as nje pale ēorape.Tani ti mendo vete per te tjerat..."
6  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: December 01, 2013, 03:42:55 AM
Nora Istrefi - I jemi je

7  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: December 01, 2013, 03:25:22 AM
Besa - Tatuazh ne Zemer - Kenga Fituese

8  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: November 30, 2013, 07:56:54 AM
Mariza Ikonomi - Destinacion

9  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: November 30, 2013, 07:54:18 AM
Ledina Celo - Gaboja

10  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: November 30, 2013, 07:53:16 AM
Rudina Della Ft Kitio - Temperature

11  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Re: Kenga magjike 2013 on: November 30, 2013, 07:51:25 AM
Natyral - Girls Just Wanna Have Fun

12  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Kenga magjike 2013 on: November 30, 2013, 07:49:16 AM
Era Rusi & Gbmc - Gjuju

13  Videoklipe / Videoklipe Shqiptar nga You Tube / Artiola & Poni - Fol Shqip on: November 29, 2013, 01:14:09 AM
14  Shkenca dhe jeta / Njeriu dhe shendeti / Kujdesuni per zorret on: November 27, 2013, 03:32:32 PM
Ata thonė se tė gjitha sėmundjet “hyjnė” nė organizmin e njerėzve nga goja, kur pėrdoren ushqime tė papėrshtatshme ose kur merren mė tepėr nga ē’duhet. Nė kėto raste, stomaku dhe zorrėt kthehen nė njė burim dhe rezervuar substancash toksike.

Nė zorrėn e trashė ka raste kur grumbullohen deri nė 10 kilogram “mbetje” qė po tė mos nxirren, mund tė qėndrojnė atje pėr 20 vjet me radhė, duke e helmuar organizmin e njeriut me plot kuptimin e kėsaj fjale. Sidomos pas moshės 40- vjeēare, ngaqė mbushet me mbeturina ushqimesh, zorra fillon tė fryhet, zgjatet e deformohet, duke penguar edhe organet e tjera qė tė kryejnė mirė detyrat e tyre funksionale. Tė gjitha kėto ēdo njeri mund t’i kuptojė nga sinjalet qė fillojnė tė japin vetė stomaku dhe zorrė.

Nxirja e dhėmbėve, pėr shembull, ėshtė njė nga sinjalet e para qė tregon se nė organizėm ka shenja “skoriesh”, se na mungojnė vitaminat B dhe A, tė cilat, siē dihet, luajnė rol shumė tė rėndėsishėm nė ruajtjen e shėndetit. Po kėshtu, duhet mbajtur parasysh se stomakun dhe zorrėn e trashė i dėmtojnė rėndė edhe disa ushqime, sikurse dėmton nga ana tjetėr edhe mungesa e fibrave. Mė tė rrezikshme janė akulloret, kremrat, ajka e qumėshtit… Po kėshtu, shkaktojnė kapsllėk tė gjitha llojet e mishit, ēokollatat, kakaoja, ėmbėlsirat, sheqeri, qumėshti i lopės, vezėt, buka e bardhė, pastat, tortat.

Pėr ērregullimet qė ndodhin nė zorrė dhe nė stomak, meqė ra fjala, jep sinjale tė forta edhe lėkura. Kėshtu, pėr shembull, nga pėrdorimi i tepėrt i mishit, fillojnė tė mbajnė erė kėmbėt, nga teprimet me ėmbėlsira, dalin puērra, etj. Lind pyetja: A ka mundėsi vetė njeriu tė vendosė rregull e pastėrti nė zorrėt e tij, sidomos nė zorrėn e trashė? Po, ka!

Sė pari, zorrėt mund tė stimulohen nė punėn e tyre me anė tė masazheve tė jashtme. Njė nga kėto ėshtė “ngacmimi” i shputave tė kėmbėve, njė mėnyrė e thjeshtė kjo qė stimulon tė gjitha organet e rėndėsishme, pėrfshirė edhe zorrėn e trashė.

Mėnyra mė e mirė pėr tė pastruar skoriet dhe helmet nga trupi ėshtė klizma, e cila, sipas mjekėve tė vjetėr, e shpėton njeriun nga 80% e sėmundjeve qė kėrcėnojnė shėndetin e tij.

Pėr tė pasur njė efekt sa mė tė mirė, ėshtė e dobishme qė nė ujin e ngrohtė tė klizmės tė hidhen disa pika lėng limoni ose uthull molle, pak permanganat dhe kamomil. Klizma ėshtė mė mirė tė bėhet nė mėngjes. Parregullsitė e saj, zorra e trashė mund t’i sinjalizojė edhe me anė tė dhimbjeve tė kryqeve, tė belit, nėpėrmjet ashpėrsimit dhe tharjes sė lėkurės, rėnies sė fuqisė, dobėsimit.

Nė kėto raste, ėshtė mė mirė qė klizma tė bėhet me qumėsht. Merret 100 gram qumėsht i ngrohtė dhe hidhen brenda 20 gram gjalpė. Pas klizmės ėshtė mirė tė qėndrosh shtrirė deri nė momentin kur zorra e trashė kėrkon tė lirohet natyrshėm. Zakonisht, pas dy-tri procedurash tė tilla, ēdo gjė shkon nė rregull. Kjo lloj klizme ėshtė mė mirė tė bėhet nė mbrėmje.

Pastrimi i zorrės sė trashė mund tė bėhet fare mirė edhe me ujė mineral. Ja se si: Merret njė sasi uji mineral (llogarit 70-100 mililitra pėr ēdo 10 kilogram tė peshės trupore) dhe ngrohet. Gjysma e sasisė duhet pirė nė mėngjes, para buke dhe gjysma tjetėr, pasi e ndajmė nė mėnyrė tė barabartė, pihet nė drekė dhe nė darkė, gjithmonė 15-20 minuta para ngrėnies. Kjo kurė jep efekt tė madh sidomos tre ditėt e para, por duhet vazhduar deri nė pastrimin e plotė.

Doza mund tė ulet dhe tė pihet vetėm gjysma e sasisė pėr 4 deri nė 6 javė. Nė ditėt e para, jashtėqitja mund tė ketė ngjyrė tė zezė, por mė vonė ēdo gjė normalizohet. Me kėtė mėnyrė, jo vetėm qė rivendoset mikroflora e dėmtuar, por pastrohen edhe mėlēia, veshkat, rrugėt urinare, ulet niveli i sheqerit nė gjak, si dhe ai i kolesterinės. Mund edhe tė dobėsohesh. Do ta ndjeni veten mė mirė, do tė pėrmirėsohet gjumi dhe shėndeti nė pėrgjithėsi.

Zorra e trashė punon mė mirė nė qoftė se ushqimi i pėrditshėm do tė jetė i pasur me produkte qė kanė fibra. Tė tilla ushqime janė perimet, frutat, bollguri, krundet, etj. Ato e “shkathtėsojnė” zorrėn e trashė. Nga perimet, mė tė vlefshme janė karota, panxhari, sallatat, lakra e bardhė. Kur vuani nga koliti, lakrėn e bardhė ėshtė mė mirė tė mos e hash, por t’i pish lėngun. Pėr t’u mėsuar, kėtė lėng mund ta pish fillimisht sė bashku me lėngun e karotės e pastaj karotėn ta pakėsosh gradualisht. 300 gram lėng i lakrės sė bardhė, thotė dietologu i njohur amerikan doktor Wocker, i siguron organizmit tonė njė sasi ushqimi organik qė mund tė krahasohet me 50 kilogram ushqim tė zier apo tė konservuar.

Mjaft tė dobishėm janė nė kėtė rast vajrat me origjinė bimore, buka e zezė, mjalti, shalqiri, pjepri, rrushi, kumbullat. Frutat e thata e dėmtojnė zorrėn e trashė.
15  Shkenca dhe jeta / Njeriu dhe shendeti / Kanceri i zorres se trashe on: November 27, 2013, 03:26:27 PM
Kanceri i kolonit ėshtė kanceri i cili formohet nė indin e kolonit (pjesės mė tė gjatė tė zorrės sė trashė). Shumica e kacereve tė kolonit janė adenokarcinoma (kancere tė cilat fillojnė nė qelizat tė cilat ndėrtojnė mukozėn dhe qė lėshojnė mukus ose lėngje tė tjera). Kanceri i kolonit dhe ai rektal (sė bashku) rreshtohen nė vendin e tretė tė kancerėve mė tė pėrhapur nė botė.



NJOHURI BAZIKE

Koloni dhe rektumi

Koloni dhe rektumi janė pjesė tė sistemit tretės. Ata formojnė njė kanal tė gjatė muskulor tė quajtur zorra e trashė. Koloni paraqet 120 deri nė 150 centimetrat e para tė zorrės sė madhe, dhe rektumi paraqet disa centimetrat e fundit tė saj.

Ushqimi pjesėrisht i tretur nė zorrėn e hollė mė pas futet nė zorrėn e trashė, saktėsisht nė kolon. Koloni thith ujin dhe lėndėt ushqyese nga kjo pjesė e mbetur dhe e shndėrron pjesėn tjetėr tė mbeturinė (feces). Kjo mbeturinė kalon nga koloni nė rektum dhe pastaj del prej organizmit pėrmes anusit.

Qelizat kanceroze - njohuri bazike

Kanceri fillon nė qelizat, blloqet tė cilat ndėrtojnė indet. Indet mė pas ndėrtojnė tė gjitha organet tjera nė organizėm.

Qelizat normale tė organizmit rriten dhe ndahen nė njė mėnyrė tė kontrolluar, nė varėsi tė nevojave tė organizmit. Kur qelizat normale plaken ose dėmtohen, ato vdesin dhe krijohen qeliza tė reja nė vend tė tyre.

Ndonjėherė ky proces nuk zhvillohet siē duhet. Qelizat e reja krijohen kur organizmi nuk ka nevojė pėr ta dhe qelizat e dėmtuara nuk vdesin siē duhet. Krijimi i qelizave shtesė shpesh krijon njė masė tė indit tė quajtur tumor.

Tumoret mund tė jetė beninje (jo kanceroze) ose malinje (kanceroze).

Tumoret beninje nuk janė kanceroze:

-   Rrallė janė kėrcėnuese pėr jetėn
-   Mund tė largohen dhe zakonisht nuk kthehen
-   Nuk pushtojnė inde tė tjera rreth tyre
-   Nuk shpėrndahen nė pjesė tė tjera tė organizmit.

Tumoret malinje janė kanceroze dhe:

-   Mund tė jenė kėrcėnuese pėr jetėn
-   Zakonisht mund tė largohen, por ndonjėherė kthehen
-   Mund tė pushtojnė dhe dėmtojnė indin dhe organet rrethore
-   Mund tė shpėrndahen nė pjesė tė tjera tė organizmit.

Kur kanceri kolorektal shpėrndahet jashtė kolonit dhe rektumit, qelizat kanceroze shpesh gjendet nė nyjat limfatike nė afėrsi. Nėse qelizat kanceroze kanė arritur nė kėto nyja, ato mund tė jenė shpėrndarė edhe nė nyjat tjera ose organet limfatike. Kanceri kolo-rektal mė sė shpeshti shpėrndahet nė mėlēi.

Kur kanceri shpėrndahet nga vendi origjinal nė njė pjesė tjetėr tė trupit, formohet tumor i ri me tė njėjtat qeliza anormale dhe me tė njėjtin emėr si tumori origjinal (primar). Pėr shembull, nėse kanceri kolorektal shpėrndahet nė mėlēi, qelizat kanceroze nė mėlēi nė fakt janė qeliza kanceroze kolorektale. Sėmundja quhet kancer kolorektal metastatik, jo kancer i mėlēisė. Pėr kėtė arsye, ai trajtohet si kancer kolorektal, dhe jo si kancer i mėlēisė. Tumori i ri quhet edhe tumor i largėt ose metastatik.

SHKAKTARĖT

Shkaktarėt e kancerit kolorektal kurrė nuk mund tė gjenden me saktėsi. Megjithatė ekzistojnė disa faktorė rreziku tė cilėt e bėjnė njė person mė tė prirė pėr tė zhvilluar kancerin kolo-rektal, krahasuar me tė tjerėt. Sėmundja nuk mund tė shpėrndahet nga njėri person te tjetri.

Studimet kanė treguar se faktorėt e rrezikut tė lidhur me kancerin kolorektal janė si mė poshtė:

-   Mosha mbi 50 vjeēe: Kanceri kolorektal ėshtė mė shumė i pranishėm te njerėzit e moshuar. Mė shumė se 90 pėr qind tė njerėzve me kėtė sėmundje i takojnė moshės mbi 50 vjeēare. Mesatarja e njerėzve tė diagnostikuar ėshtė 72 vjeē.

-   Polipet kolorektale: Polipet janė disa zhvillime nė murin e brendshėm tė kolonit ose rektumit. Ato janė tė shpeshta te njerėzit mbi moshėn 50 vjeēe. Shumica e polipeve janė beninje (jo kancer), por disa polipe (adenoma) mund tė bėhen kanceroze. Gjetja dhe largimi i polipeve mund ta reduktojė rrezikun kancerit kolorektal.

-   Histori familjare tė kancerit kolo-rektal: Njerėzit e afėrt (prindėr, vėllezėr, motra ose fėmijė) tė njė personi me histori tė kancerit kolorektal janė mė shumė tė prirė ta zhvillojnė sėmundjen, veēanėrisht nėse tė afėrmit e kanė pasur kancerin nė moshė tė re. Nėse shumė tė afėrt kanė kancerin kolorektal, rreziku ėshtė edhe mė i madh.

-   Ndryshimet gjenetike. Ndryshimet nė gjene tė caktuara rritin rrezikun e kancerit kolorektal si:

Kanceri i jopolipoz i trashėguar i kolonit ėshtė rasti mė i shpeshtė i llojit tė kancerit trashėgues (gjenetik).
Polipoza adenomatoze familjare – ėshtė njė sėmundje e rrallė trashėguese gjatė tė cilėt krijohen qindra polipe nė kolon dhe rektum.
-   Histori personale tė kancerit: Njė person qė ka vuajtur nga kanceri kolorektal mund ta zhvillojė atė pėr tė dytėn herė. Po ashtu, femrat me histori tė kancerit tė vezorėve, mitrės (endometriumit), ose gjirit, janė disi nė rrezik mė tė lartė tė zhvillimit tė kancerit kolorektal.

-   Koliti ulceroz dhe sėmundja e Crohnit: Personi i cili ka pasur sėmundje qė ka shkaktuar inflamacion tė kolonit (si kolitin ulceroz ose sėmundjen e Crohnit) pėr shumė vite ėshtė nė rrezik mė tė rritur pėr tė zhvilluar kancer kolorektal.

-   Ushqimi: Studimet tregojnė se dieta e pasur me yndyra (veēanėrisht yndyra shtazore) dhe e paktė me kalcium, folate, dhe fibra, mund tė rritė gjasat pėr zhvillimin e kancerit kolorektal. Po ashtu, studimet kanė treguar se njerėzit tė cilėt hanė ushqim tė paktė me fruta dhe perime, mund tė kenė rrezik mė tė madh tė zhvillimit tė kancerit kolorektal. Megjithatė, rezultatet e studimeve tė ushqimit jo gjithmonė pajtohen, dhe ka nevojė pėr edhe mė shumė studime pėr tė kuptuar mė mirė ndikimin e ushqimit nė rrezikun e kancerit kolorektal.

-   Pirja e duhanit: Njė person pi cigare, ai mund tė jetė nė rrezik tė shtuar pėr tė zhvilluar polipe dhe kancer kolorektal.

Pasi njerėzit tė cilėt mė herėt kanė pasur kancer kolorektal mund ta zhvillojnė atė pėr tė dytėn herė, ėshtė e rėndėsishme ata tė bėjnė kontrolle tė vazhdueshme. Nėse keni kancer kolorektal, ju po ashtu mund tė jeni tė shqetėsuar qė anėtarėt tjerė tė familjes tė mund ta zhvillojnė sėmundjen. Njerėzit tė cilėt mendojnė se mund tė jenė nė rrezik duhet tė bisedojnė me mjekun e tyre. Mjeku mund tė jetė nė gjendje t’u kėshillojė mėnyra tė ndryshme pėr tė reduktuar gjasat e zhvillimit tė kancerit dhe tė planifikoni mė herėt orarin e kontrolleve.

SIMPTOMAT

Simptomat mė tė shpeshta tė kancerit kolorektal janė ndryshimet nė vetitė e zorrėve. Simptomat pėrfshijnė:

 Diarre ose konstipacion
 Ndjenjė se zorrėt tuaja nuk zbrazen krejtėsisht
 Gjak (ose tė ndritshėm ose tė errėt) nė fecesin tuaj
 Fecesi qė ėshtė mė ngushtė se zakonisht
 Dhimbjet dhe ngėrēet e shpeshta, ose ndjenja e ngopjes ose fryrjes
 Rėnia nė peshė pa ndonjė arsye
 Ndjenjė e lodhjes gjithė kohėn
 Nauze ose vjellje.
Shpesh kėto simptoma nuk janė si pasojė e kancerit. Edhe sėmundje tė tjera mund t’i shkaktojnė tė njėjtat simptoma. Por, kushdo qė ka simptoma duhet ta vizitojė mjekun pėr t’u diagnostikuar dhe mjekuar sa mė herėt nga cilado sėmundje qoftė ajo.

Zakonisht nė fazat e hershme kanceri nuk shkakton dhimbje. Prandaj, ėshtė e rėndėsishme tė mos pritni dhimbjet para se tė vizitoni mjekun.

DIAGNOSTIKIMI

Mjeku mund ta diagnostikojė kancerin kolorektal nė bazė tė rezultateve nėse ju paraprakisht i jeni nėnshtruar ndonjė testi “screening” (tė shpjeguara mė poshtė). Kėto teste arrijnė ta zbulojnė kancerin edhe para shfaqjes sė simptomave.

Pėrndryshe, nėse ju keni simptoma, duhet t’i drejtoheni mjekut, i cili do tė shohė se nėse ato janė si pasojė e kancerit ose shkaktarėve tė tjerė. Mjeku do t’ju pyesė pėr historinė personale dhe familjare mjekėsore dhe do t’ju bėrė kontroll fizik. Nėse e sheh tė nevojshme mjeku do t’ju kėshillojė tė bėni njėrėn ose disa prej “screening”-testeve tė shpjeguara mė poshtė.

Nėse kontrolli fizik ose testet nuk tregojnė se kanceri ėshtė i pranishėm, mjeku mund tė vendosė tė mos bėjė teste tė tjera dhe tė mos e trajtojė problemi. Megjithatė, mjeku juaj mund t’ju rekomandojė tė bėni kontrolle tė kohėpaskohshme.

Nėse testet tregojnė ndonjė zonė anormale (si polip), ėshtė e nevojshme biopsia, gjatė tė cilės patologu e kontrollon mostrėn e indit tė marrė pėr tė parė nėse ka qeliza kanceroze. Shpesh indi anormal mund tė largohet me anė tė kolonoskopisė ose sigmoidoskopisė.

Testi “Screening”

Testet projektuese ose siē shpesh njihet “screening” testet (lexo: skrining-test), ndihmojnė mjekun tė gjejė polipet ose kanceret para se pacienti tė ketė simptoma. Gjendja dhe largimi i polipeve mund tė parandalojė kancerin kolorektal. Po ashtu, trajtimi i kancerit kolorektal ėshtė mė me gjasa tė jetė efektiv kur sėmundja gjendet mė herėt.

Pėr tė gjetur polipet ose kancerin kolorektal nė fazat e hershme duhet:

-   Njerėzit nė tė 50-tat duhet tė bėjnė “screening”
-   Njerėzit tė cilėt kanė rrezik mbi mesataren pėr zhvillimin e kancerit kolorektal duhet tė bisedojnė me mjekun nėse duhet tė bėjnė “screening”-teste para moshės 50 vjeēe, ēfarė testesh duhet tė bėjnė, tė shohin dobitė dhe rreziqet e secilit test, dhe tė konsultohen sa shpesh duhet t’i bėjnė ato.

Testet e mėposhtme “screening” mund tė pėrdoren pėr tė detektuar polipet, kancerin, ose zonat tjera anormale. Mjeku mund t’i shpjegojė mė shumė pėr secilin test:

-   Testi i gjakut tė padukshėm fekal – Ndonjėherė kanceret ose polipet shkaktojnė gjakosje, dhe testi nė fjalė mund tė dallojė sasi tė pakta tė gjakut nė feces. Nėse ky test gjen gjak, atėherė duhet bėrė edhe teste tė tjera pėr tė gjetur burimin e gjakut. Edhe sėmundje tė tjera jokanceroze (si hemorroidet), po ashtu mund tė shkaktojnė gjak nė feces.

-   Sigmoidoskopi – Mjeku kontrollon brenda rektumit dhe pjesėn e poshtme tė kolonit me njė gyp tė ndritshėm tė quajtur sigmoidoskop. Nėse polipet gjenden, mjeku i largon ato. Procedura e largimit tė polipeve quhet polipektomi.

-   Kolonoskopi – Mjeku ekzaminon brenda rektumit dhe gjithė kolonit duke pėrdorur njė gyp tė gjatė, tė ndriēuar tė quajtur kolonoskop. Mjeku largon polipet tė cilat mund tė gjenden.

-   Klizma e bariumit me kontrast tė dyfishtė – Pacientit i jepet klizmė me tretėsirė bariumi, dhe ajri pompohet nė rektum. Pastaj nė kolon dhe rektum kryhen disa fotografime me rreze X. Bariumi dhe ajri ndihmojnė kolonin dhe rektumin tė shfaqet nė fotografi. Polipet dhe tumoret po ashtu vėrehen gjatė kėsaj procedure.

-   Kontrolli digjital rektal: Kontrolli digjital rektal shpesh ėshtė pjesė e ekzaminimit rutinė fizik. Mjeku juaj fut njė gisht me dorės dhe tė lubrifikuar nė rektumin tuaj pėr tė ndjerė zonat anormale.

-   Kolonoskopia virtuale – Kjo metodė ėshtė duke u studiuar.

SHKALLĖZIMI

Nėse biopsia tregon se kanceri ėshtė i pranishėm, mjeku juaj do tė duhet tė kuptojė shkallėn nė tė cilėn ka arritur sėmundja pėr tė planifikuar trajtimin mė tė mirė pėr ju. Shkalla bazohet nėse tumori ka pushtuar indin pėrreth, nėse kanceri ėshtė shpėrndarė dhe, nėse po, nė cilat pjesė tė organizmit.

Mjeku mund t’ju kėshillojė tė bėni kėto teste:

-   Analizėn e gjakut – Mjeku do tė kontrollojė antigjenin karcinoembrionik (AKE) dhe substanca tė tjera nė gjak. Disa njerėz tė cilėt kanė kancer kolorektal dhe sėmundje tė tjera kanė nivel tė rritur tė AKE-sė.

-   Koloskopinė – Nėse kolonoskopia nuk ėshtė aplikuar nė rastin e diagnostikimit, mjeku mund tė kontrollojė pėr zona anormale nė gjithė gjatėsinė e kolonit dhe rektumit me kolonoskop.

-   Ultrazėrin endorektal - Njė sondė ultrazėri futet nė rektumin dhe nė indet pėrreth dhe dėrgon valė zėri tė pakapshme pėr veshin e njeriut, tė cilat reflektohen nga indet dhe lexohen nga kompjuteri. Mjeku mė pas i sheh dhe interpreton pamjet e krijuara (sonogramin), qė mund tė tregojnė sa thellė ėshtė zhvilluar dhe nėse kanceri ėshtė shpėrndarė nė nyjat limfatike ose indet pėrreth.

-   Rrezatimin X tė gjoksit – Rrezatimet X tė gjoksit mund tė tregojnė nėse kanceri ėshtė shpėrndarė nė mushkėri.

-   Skanimin me CT - Njė pajisje me rreze X e lidhur me kompjuter bėn disa fotografi tė detajizuara tė zonave tė ndryshme nė organizmin tuaj. Pacientit mund t’i jepet edhe njė injektim me ngjyrė, i cili i bėn zonat anormale mė tė dukshme dhe fotografitė mė tė qarta. CT-ja po ashtu mund tė tregojė nė se kanceri ėshtė shpėrndarė nė mėlēi, mushkėri, ose organe tė tjera.

Mjeku po ashtu mund tė kėrkojė edhe teste tė tjera (si pasqyrim me rezonancė magnetike) pėr tė parė nėse kanceri ėshtė shpėrndarė. Ndonjėherė pėrcaktimi i shkallės sė kancerit nuk arrihet tė kompletohet deri pas operacionit pėr tė larguar tumorin.

Mjekėt e pėrshkruajnė kancerin kolorektal nga kėto faza:

Shkalla 0: Kanceri gjendet vetėm nė shtresėn mė tė brendshme mbėshtjellėse tė kolonit ose rektumit. Karcinoma “in situ”, ėshtė njė emėr tjetėr pėr kancerin kolorektal tė Shkallės 0.

Shkalla I: Tumori ėshtė zhvilluar nė murin e brendshėm tė kolonit ose rektumit. Tumori nuk ka kaluar pėrmes murit.

Shkalla II: Tumori ėshtė zgjeruar edhe mė thellė nė ose pėrmes murit tė kolonit ose rektumit. Ajo mund tė ketė pushtuar indin nė afėrsi, por qelizat e kancerit nuk janė shpėrndarė nė nyjat limfatike.

Shkalla III: Kanceri ėshtė shpėrndarė nė nyjat limfatik nė afėrsi, por jo edhe nė pjesėt tjera tė organizmit.

Shkalla IV: Kanceri ėshtė shpėrndarė nė pjesėt tjera tė organizmit, si mėlēi ose mushkėri.

Rishfaqja: Ky ėshtė kanceri i cili ėshtė trajtuar dhe ėshtė rikthyer pas njė periudhe kohore, kur kanceri nuk ka mundur tė detektohet. Sėmundja mund tė rikthehet nė kolon ose rektum, ose ndonjė pjesė tjetėr tė organizmit.

TRAJTIMI

Zgjidhjet e trajtimit nė rastin e kancerit kolorektal varen nga vendndodhja e tumorit (kolon ose rektum) dhe nga shkalla e sėmundjes. Trajtimi pėr kancer kolorektal mund tė pėrfshijė operacionin, kemoterapinė, terapinė biologjike ose terapinė rrezatuese. Disa njerėz kanė trajtim tė kombinuar.

Kanceri i kolonit ndonjėherė trajtohet mė ndryshe se kanceri rektal. Trajtimet tė cilat mė sė shumti pėrdoren pėr kancerin e kolonit ose atė tė rektumit janė cekur edhe ndaras nė fund tė kėtij teksti.

Trajtimi i kancerit mund tė jetė lokal ose sistemik.

Terapia lokale: Operacioni kirurgjik dhe terapia e rrezatimit janė terapi lokale. Ata largojnė ose shkatėrrojnė kancerin nė ose afėr kolonit dhe rektumit. Kur kanceri kolorektal shpėrndahet nė pjesė tė tjera tė organizmit, terapia lokale mund tė pėrdoret pėr tė kontrolluar sėmundjes nė kėto zona specifike.
Terapia sistemike: Kemoterapia dhe terapia biologjike janė terapi sistemike. Barnat futen nė qarkullimin e gjakut dhe e shkatėrrojnė ose kontrollojnė kancerin pėrmes organizmit.
Meqė trajtimi i kancerit shpesh dėmton edhe qelizat dhe indet e shėndetshme, efektet anėsore janė tė shpeshta. Efektet anėsore varen kryesisht nga lloji dhe kohėzgjatja e trajtimit. Efektet anėsore mund tė mos jenė tė njėjta pėr ēdo person dhe ata mund tė ndryshojnė nga njė seancė nė tjetrėn. Para se trajtimi tė fillojė, stafi juaj shėndetėsojė do t’ua shpjegojė efektet e mundshme dhe do t’ju ofrojė kėshilla se si t’i menaxhoni ato.

Ndėrhyrja kirurgjike

Operacioni kirurgjik ėshtė trajtimi mė i shpeshtė te kanceri kolorektal. Ekzistojnė disa mėnyra tė ndėrhyrjes kirurgjike:

-   Kolonoskopia: Pėrmes kėsaj metode mund tė largohet ndonjė polip i vogėl malinj nga koloni ose pjesa e sipėrme e rektumit. Disa tumore tė vogla nė pjesėn e poshtme tė rektumit po ashtu mund tė largohen pėrmes anusit tuaj pa kolonoskop.

-   Laparoskopia: Fazat e hershme tė kancerit tė kolonit mund tė largohen me ndihmėn e njė gypi tė hollė tė ndriēuar (laparoskop). Gypi futet nė kolon pėrmes disa prerjeve qė bėhen nė abdomen. Pėrveē tumorit mjeku largon edhe njė pjesė tė shėndetshme pėrreth tumorit. Nyjat limfatike nė afėrsi mund po ashtu tė largohen. Kirurgu kontrollon edhe pjesėn tjetėr tė zorrės dhe mėlēinė tuaj pėr tė parė nėse kanceri ėshtė shpėrndarė edhe ty.

-   Operacioni i hapur: Kirurgu krijon njė prerje tė madhe nė abdomenin tuaj pėr tė larguar tumorit dhe njė pjesė tė afėrt tė shėndetshme tė kolonit dhe rektumit. Disa nyje limfatike nė afėrsi po ashtu largohen. Kirurgu do tė kontrollojė edhe pjesėn e mbetur tė zorrės dhe mėlēisė pėr tė parė nėse kanceri ėshtė shpėrndarė.

Kur njė pjesė e kolonit ose rektumit largohet, kirurgu mund t’i rilidhė pjesėt e shėndetshme. Megjithatė, ndonjėherė rilidhja nuk ėshtė e mundshme. Nė kėto raste kirurgu krijon njė rrugė tė re, pėrmes tė cilės fecesi del nga organizmi. Kirurgu krijon njė hapje (stoma) nė murin e abdomenit, lidh pjesėn e sipėrme tė zorrės me stomėn, dhe mbyll fundin tjetėr. Operacioni pėr tė krijuar stomėn quhet kolostomi. Njė qese e hollė kapet nė stoma pėr tė mbledhur mbeturinat e fecesit.

Pėr shumicėn e njerėzve, stoma ėshtė e pėrkohshme. Ajo nevojitet vetėm derisa koloni ose rektumi tė shėrohet nga operacioni. Pas shėrimit, kirurgu i lidh pjesėt e zorrės dhe mbyll stomėn. Disa njerėz, veēanėrisht ata me tymor nė pjesėn e poshtme tė rektumit, kanė nevojp pėr stomė tė pėrhershme.

Koha e shėrimit pas operacionit ndryshon nga njėri person te tjetri. Pacienti mund tė mos jetė i rehatshėm nė disa ditėt e para. Barnat,qė do t’ju pėrshkruajė mjeku, mund t’ju ndihmojnė tė kontrolloni dhimbjen. Para operacionit, ju duhet ta diskutoni planin e lehtėsimit tė dhimbjeve me mjekun ose infermieren.

Ėshtė normale tė ndjeheni tė lodhur ose tė dobėt pėr njė kohė. Pas operacionit ndonjėherė mund tė kenė edhe kapsllėk ose diarre. Po ashtu mjeku do t’ju kontrollojė vazhdimisht pėr shenja tė gjakderdhjes, infeksionit ose problemeve tjera.

Kemoterapia

Kemoterapia pėrdor barna tė cilat vrasin qelizat kanceroze. Barnat pėr kancerin kolorektal zakonisht jepen pėrmes venave, por mund tė merren edhe pėrmes gojės. Ju mund tė pranoni kemoterapinė nė klinikė, nė ordinancėn e mjekut ose nė shtėpi. Disa kanė nevojė pėr tė qėndruar nė spital gjatė trajtimit.

Efektet anėsore varen kryesisht nga barnat tė cilat jepen dhe doza e tyre. Kemoterapia vret qelizat e kancerit qė zhvillohen shpejt, por po ashtu mund tė dėmtojė edhe qelizat normale tė cilat ndahen mė shpejtė:

-   Qelizat e gjakut: Kur kemoterapia zvogėlon nivelet e qelizave tė shėndetshme tė trupit, ju jeni mė me gjasa pėr t’u prekur nga infeksionet, tė nxiheni ose tė gjakosni me lehtėsi, dhe ndjeheni tė dobėt dhe tė lodhur. Stafi mjekėsor do tė kontrollojė nivelin e qelizave tė gjakut. Nėse niveli i tyre ėshtė i ulėt, stafi shėndetėsor mund ta ndalojė kemoterapinė pėr njė kohė ose tė reduktojė dozėn. Po ashtu ka barna tė cilat ndihmojnė trupin tė krijojė qeliza tė reja.

-   Qelizat nė rrėnjėt e flokėve: Kemoterapia mund tė shkaktojė rėnie tė flokėve. Nėse ju humbni flokėt, ato do tė kthehen mė vonė, por mund ta ndryshojnė ngjyrėn dhe dukjen.

-   Qelizat nė mukozėn e traktit digjestiv: Kemoterapia mund tė shkaktojė rėnie tė apetitit, nauze dhe vjellje, ose edhe diarre. Stafi mjekėsor mund t’ju japė barna dhe t’ju kėshillojė pėr rrugė tė tjera pėr tė eliminuar kėto probleme.

Kemoterapia e kancerit kolorektal mund tė shkaktojė puērra nė lėkurė, mavijosje ose mpirje nė duar dhe shputa, dhe sy tė pėrlotur. Pėllėmbėt e duarve dhe shtrati i shputave mund tė skuqen dhe tė bėhen tė dhimbshme. Lėkura mund tė leskėzohet.

Stafi mjekėsor mund t’ju tregojė se si mund t’i kontrolloni kėto efekte anėsore. Shumica e tyre zakonisht largohen pas trajtimit.

Terapia biologjike

Disa njerėz me kancer kolorektal qė ėshtė shpėrndarė mund t’i nėnshtrohen njė lloji tė terapisė biologjike me antitrupa monoklonal. Kėto antitrupa monoklonal lidhen pėr qelizat e kancerit kolorektal. Ato pengojnė rritjen e qelizave kanceroze dhe shpėrndarjen e kancerit. Njerėzit pranojnė terapinė me antitrupa monoklonal nė mėnyrė intravenoze nė ordinancėn e mjekut, spital ose nė klinikė. Disa njerėz pranojnė edhe kemoterapi nė tė njėjtėn kohė.

Gjatė trajtimit, stafi mjekėsor do tė kontrollojė pėr shenja dhe probleme qė mund tė shfaqen. Disa njerėz mund tė kenė reaksione alergjike. Efektet anėsore varen kryesisht nga antitrupat monoklonal tė pėrdorur. Efektet anėsore mund tė pėrfshijnė puērra, temperaturė, dhimbje abdominale, vjellje, diarre, ndryshime nė tensionin e gjakut, gjakosje, ose probleme me frymėmarrjen. Efektet anėsore bėhen mė tė lehta pas trajtimit tė parė.

Terapia rrezatuese

Terapia rrezatuese pėrdor rreze me energji tė lartė pėr tė shkatėrruar qelizat kanceroze. Ajo prek qelizat nė tė gjithė zonėn e trajtuar.

Mjekėt pėrdorin dy lloje tė terapive tė rrezatimit. Te disa aplikohen edhe tė dyja llojet pėrnjėherė:

-   Rrezatimi i eksternal (i jashtėm): Rrezatimi vjen nga njė makinė e madhe jashtė trupit. Lloji mė shpeshtė i makinės sė pėrdorur pėr terapi rrezatuese quhet akcelerator linear. Shumica e pacientėve duhet tė shkojnė nė spital ose klinikė pėr kėtė lloj trajtimi. Trajtimi zakonisht zgjatė pesė ditė ēdo javė pėr katėr ose gjashtė javė.

-   Rrezatimi internal ose i brendshėm (rrezatim i implantuar ose brankioterapi): Rrezatimi te ky test vjen nga materiali radioaktiv i cili mbush gypa tė hollė tė cilėt vendosen drejtpėrdrejt ose nė afėrsi tė tumorit. Pacienti qėndron nė spital dhe impiantet nė pėrgjithėsi qėndrojnė aty pėr disa ditė. Ato -zakonisht largohen pasi pacienti tė shkojė nė shtėpi.

-   Terapia e rrezatimit intraoperativ: Nė disa raste rrezatimi jepet edhe gjatė ndėrhyrjes kirurgjike.

Efektet anėsore varen kryesisht nga doza dhe lloji i rrezatimit dhe pjesa qė trajtohet. Terapia rrezatuese nė abdomen dhe pelvik mund tė shkaktojė nauze, vjellje, diarre, feces tė gjakosur ose nevojė pėr zbrazje urgjente tė zorrėve. Ajo mund tė shkaktojė edhe probleme urinare, si pamundėsi pėr tė ndaluar rrjedhjen urinare (inkontinencė, mosėrmbajtje). Ndodh shpesh qė lėkura nė zonėn e trajtuar tė bėhet e kuqe, e thatė, e tėrhequr dhe e ndjeshme.

Ju mund tė ndjeheni shumė tė lodhura gjatė terapisė rrezatuese, veēanėrisht nė javėt e fundit tė trajtimit. Pushimi ėshtė shumė i rėndėsishėm, por mjekėt zakonisht i kėshillojnė pacientėt tė qėndrojnė aktiv sa mė shumė qė munden.

Efektet anėsore zakonisht largohen pas pėrfundimit tė trajtimit.

Trajtimi i kancerit tė kolonit

Shumica e pacientėve me kancer tė kolonit trajtohen me anė tė operacionit. Disa njerėz kanė edhe operacion edhe hemoterapi. Disa me sėmundje mė tė avancuar i nėnshtrohen terapisė biologjike.

Kolostomia rrallė nevojitet pėr njerėzit me kancer tė kolonit.

Edhe pse terapia e rrezatimit pėrdoren rrallė pėr tė trajtuar kancerin e kolonit, ndonjėherė ajo pėrdoret pėr tė lehtėsuar dhimbjen dhe simptomat tjera.

Trajtimi i kancerit rektal

Pėr tė gjitha shkallėt e kancerit tė rektumit, operacioni ėshtė trajtimi mė i zakonshėm. Disa pacientė i nėnshtrohen operacionit, terapisė rrezatuese dhe kemoterapisė. Disa me sėmundje mė tė avancuar i nėnshtrohen edhe terapisė biologjike.

Rreth njė nga tetė njerėz me kancer tė rektumit kanė nevojė pėr kolostomi tė pėrhershme.

Terapia rrezatuese mund tė pėrdoret para dhe pas ndėrhyrjes kirurgjike. Disa njerėz kanė terapia rrezatuese para ndėrhyrjes pėr tė tkurrur tumorin dhe disa mė pas pėr tė vrarė qelizat kanceroze tė mbetura nė zorrė. Nė disa spitale, pacientėt mund tė kenė terapi rrezatuese gjatė ndėrhyrjes. Njerėzit po ashtu mund tė kenė terapi rrezatuese pėr tė lehtėsuar dhimbjen ose problemet tjera tė shkaktar nga kanceri.

Pages: [1] 2 3 ... 64